ŠIRVINTŲ LAURYNO STUOKOS-GUCEVIČIAUS GIMNAZIJOS VEIKLOS KOKYBĖS ĮSIVERTINIMAS (2012-2013 m.m.)
Gimnazijos veiklos kokybės įsivertinimo grupė:
Laimutė Kalesnykaitė – biologijos mokytoja metodininkė, grupės vadovė,
Audronė Balčiūnaitė – matematikos mokytoja metodininkė, narė,
Nomeda Drazdienė – tikybos vyresnioji mokytoja, narė,
Vilma Kalesnykaitė – lietuvių kalbos mokytoja metodininkė, narė,
Diana Lesutienė – IT mokytoja metodininkė, narė,
Elvyra Lipeikytė – lietuvių kalbos mokytoja metodininkė, narė,
Daiva Piškinienė – geografijos mokytoja metodininkė, narė,
Loreta Skardžiuvienė – chemijos mokytoja metodininkė, narė.
ŠIRVINTŲ LAURYNO STUOKOS-GUCEVIČIAUS GIMNAZIJOS VEIKLOS KOKYBĖS PLATUSIS ĮSIVERTINIMAS
GIMNAZIJOS VEIKLOS KOKYBĖS ĮSIVERTINIMO GRUPĖS PLANAS (2012-2013 m.m.)
BENDROSIOS NUOSTATOS
Gimnazijos veiklos kokybės įsivertinimas (toliau – įsivertinimas) yra sistemingas veiklos ir rezultatų naudingumo tyrimas.
Gimnazijos bendruomenė, dalyvaudama įsivertinimo procese, įgyja nuolatinio mokymosi ir kūrybiškos veiklos patirties.
TIKSLAS
Atlikti gimnazijos veiklos kokybės įsivertinimą.
UŽDAVINIAI
1. Numatyti gimnazijos veiklos tobulinimo perspektyvą;
2. Stiprinti gimnazijos bendruomenės narių tapatumo jausmą, atsakomybę už visos gimnazijos veiklos kokybę;
3. Teikti gimnazijos bendruomenės nariams patikimą ir išsamią informaciją apie tirtų gimnazijos veiklos sričių kokybę;
4. Didinti gimnazijos personalo kompetenciją, skatinti savo patirties refleksiją.
|
Etapai |
Veikla |
Data |
Atsakingi |
|
Pasirengimas įsivertinti
|
1. Gimnazijos veiklos kokybės įsivertinimo (GVKĮ) grupės formavimas.
|
2012-09-20 |
Direktorė A.Buzienė |
|
2. Gimnazijos veiklos kokybės įsivertinimo vykdymo plano sudarymas ir pristatymas.
|
2012-10-09 |
L.Kalesnykaitė, |
|
|
3. Gimnazijos bendruomenės informavimas apie gimnazijos veiklos kokybės įsivertinimo organizavimą.
|
2012-10-10/12 |
L.Kalesnykaitė |
|
|
Platusis įsivertinimas |
1. Plačiojo įsivertinimo vykdymas mokytojai, mokiniai, gimnazijos personalas, mokinių tėvai) pildo elektroninę anketą. |
2012-10-15/31 |
L.Kalesnykaitė, |
|
2. Plačiojo įsivertinimo rezultatų apibendrinimas ir srities giluminiam įsivertinimui nustatymas.
|
2012-11-06 |
GVKĮ grupės nariai |
|
|
Pasirinktos problemos giluminis nagrinėjimas ir įsivertinimas |
1. Darbo grupių pagal pasirinktus rodiklius suformavimas.
|
2012-11-07/27 |
L.Kalesnykaitė, |
|
2. Iliustracijų kūrimas darbo grupėse, pagalbinių rodiklių požymių nustatymas, vertinimo šaltinių ir metodų numatymas. Klausimynų sudarymas.
|
2012-12-03 – 2013- 01-15 |
GVKĮ grupės nariai, mokytojų darbo grupės |
|
|
3. Vertinimo metodų ir šaltinių numatymas, vertinimo instrumentų rengimas, duomenų rinkimas ir apibendrinimas, rezultatų lyginimas su pateiktomis iliustracijomis. |
2013-01-15 – 03-19 |
GVKĮ grupės nariai, mokytojų darbo grupės |
|
|
Atsiskaitymas apie atliktas vertinimo procedūras ir informavimas apie gautas išvadas |
1. Giluminio gimnazijos veiklos kokybės įsivertinimo rezultatų pateikimas ir aptarimas.
|
2013-04 |
L.Kalesnykaitė, GVKĮ grupės nariai |
|
Rezultatų panaudojimas tolesnės veiklos tobulinimui planuoti
|
1. Rekomendacijų ugdymui tobulinti, gerinti pateikimas. 2. Rekomendacijų panaudojimas gimnazijos veiklos planavimo tikslui – gerinti mokinių pažangą ir pasiekimus, pasiekti. |
Mokytojų tarybos posėdis
|
L.Kalesnykaitė, GVKĮ grupės nariai |
Planas patvirtintas GVKĮ grupės posėdyje 2012-10-09
Gimnazijos veiklos kokybės įsivertinimo grupės vadovė Laimutė Kalesnykaitė
ŠIRVINTŲ LAURYNO STUOKOS-GUCEVIČIAUS GIMNAZIJOS VEIKLOS KOKYBĖS PLATUSIS ĮSIVERTINIMAS
2012 – 2013 m. m.
Plačiojo įsivertinimo išvados
1. MOKYKLOS KULTŪRA
Gerai vertinamos temos ir rodikliai (stipriųjų savybių yra daugiau nei trūkumų):
1.1. Etosas – 1.1.6;
1.2. Pažangos siekiai – 1.2.1, 1.2.2, 1.2.3.
Tobulintina:
1.1 Etosas – 1.1.3 Tapatumo jausmas;
1.3 Tvarka – 1.3.3. Aplinkos jaukumas.
Yra rimtų trūkumų:
1.1. Etosas – 1.1.4 Bendruomenės santykiai.
2. UGDYMAS IR MOKYMASIS
Gerai vertinamos temos ir rodikliai (stipriųjų savybių yra daugiau nei trūkumų):
2.6. Vertinimas ugdant – 2.6.1, 2.6.3, 2.6.2;
2.2. Pamokos organizavimas – 2.2.3, 2.2.2, 2.2.1;
2.3. Mokymo kokybė – 2.3.1; 2.3.4, 2.3.5.
Tobulintina:
2.4. Mokymosi kokybė – 2.4.2 Mokėjimas mokytis, 2.4.3 Mokymasis bendradarbiaujant;
2.1. Bendrasis ugdymo organizavimas – 2.1.3 Dalykų ryšiai ir integracija.
Yra rimtų trūkumų:
2.4. Mokymosi kokybė – 2.4.1 Mokymosi motyvacija.
3. PASIEKIMAI
Gerai vertinamos temos ir rodikliai (stipriųjų savybių yra daugiau nei trūkumų):
3.2 Mokymosi pasiekimai – 3.2.2, 3.2.1, 3.2.3.
Tobulintina:
3.1. Pažanga – 3.1.1 Atskirų mokinių pažanga.
4. PAGALBA MOKINIUI
Gerai vertinamos temos ir rodikliai (stipriųjų savybių yra daugiau nei trūkumų):
4.2 Pedagoginė, psichologinė ir socialinė pagalba – 4.2.3;
4.1 Rūpinimasis mokinais – 4.2.1, 4.1.1, 4.1.2;
4.3. Specialiųjų mokymosi poreikių tenkinimas – 4.3.1.
Tobulintina:
4.5. Tėvų pedagoginis švietimas – 4.5.2 Tėvų (globėjų, rūpintojų) švietimo politika, 4.5.1 Tėvų (globėjų, rūpintojų) pagalba mokantis.
Yra rimtų trūkumų:
4.2. Pedagoginė, psichologinė ir socialinė pagalba – 4.2.2 Psichologinė pagalba;
4.3. Specialiųjų mokymosi poreikių tenkinimas – 4.3.2 Gabių ir talentingų vaikų ugdymas.
5. MOKYKLOS STRATEGINIS VALDYMAS
Gerai vertinamos temos ir rodikliai (stipriųjų savybių yra daugiau nei trūkumų):
5.2. Mokyklos įsivertinimas – 5.2.1, 5.2.2;
5.1. Mokyklos strategija – 5.1.1, 5.1.2.
Tobulintina:
5.4. Personalo valdymas – 5.4.2;
5.5. Materialinių išteklių valdymas – 5.5.2 Turto vadyba, 5.5.1 Lėšų vadyba.
Įvertinus ir apibendrinus plačiojo įsivertinimo rezultatus giluminiam įsivertinimui pasirinkta
1. MOKYKLOS KULTŪRA
1.1. Etosas
1.1.4 Bendruomenės santykiai.
4. PAGALBA MOKINIUI
4.3. Specialiųjų mokymosi poreikių tenkinimas
4.3.2 Gabių ir talentingų vaikų ugdymas.
Veiklos kokybės įsivertinimo grupė
GIMNAZIJOS VEIKLOS KOKYBĖS ĮSIVERTINIMAS 2012-2013 m.m.
Įvertintos temos:
|
Sritis |
Tema |
Veiklos rodiklis |
Įvertinimas |
|
1. MOKYKLOS KULTŪRA
|
1.1. Etosas |
1.1.4. Bendruomenės santykiai
|
3 lygis |
|
4. PAGALBA MOKINIUI
|
4.3. Specialiųjų mokymosi poreikių tenkinimas
|
4.3.2. Gabių ir talentingų vaikų ugdymas
|
3 lygis |
|
Privalumai |
1.1.4. Mokytojai sąmoningai prisideda prie gimnazijos mikroklimato puoselėjimo ir gerinimo, gimnazijos metiniame veiklos plane numatyta veikla bendruomeniškumo ugdymui, mokytojai įtraukiami į bendrų tradicinių renginių ar projektų organizavimo, kūrimo darbo grupes. Kilus sunkumams mokytojai padeda vieni kitiems, elgiasi su mokiniais pagarbiai ir geranoriškai, kelia mokiniams aukštus, bet deramus lūkesčius. Tėvams yra aiškios gimnazijos tvarkos taisyklės, jiems pakanka informacijos apie vaiko mokymąsi ir elgesį gimnazijoje, patinka gimnazijos renginiai, tėvai patenkinti, kad jų vaikai mokosi būtent šioje gimnazijoje. Mokytojai visada pasiruošę bendradarbiauti su tėvais. 76% mokinių jaučiasi saugūs gimnazijoje. Gimnazijos mokinių pasiekimai ir laimėjimai įvertinami paskatinimais, geru žodžiu ar kt.
4.3.2. Daugiau nei pusė tėvų ir dalis mokinių mano, jog gimnazijoje mokinys jaučiasi svarbus, saugus, pastebimas ir vertinamas. Dauguma tėvų ir mokytojų mano, jog gabūs mokiniai patenkinti savo mokymosi rezultatais, turi galimybių nuolat dalyvauti konkursuose, olimpiadose, jog gimnazijoje pakanka veiklos krypčių gabių mokinių gebėjimams ir siekiams įgyvendinti. Dauguma tėvų ir mokytojų bei dalis mokinių mano, jog gimnazija suteikia gabiam mokiniui pakankamai dalykinių žinių ir įgūdžių, jog gimnazijoje beveik visi mokytojai atsižvelgia į mokinių gebėjimus, poreikius bei mokymosi stilių, jog gimnazija tinkamai parengia gabius mokinius tolesniam mokymuisi/studijoms. Dauguma tėvų mano, jog jų vaikų mokytojai yra geri pedagogai, su kuriais bendradarbiauja ir jaučiasi esą partneriai ugdant gabius vaikus.
|
|
Trūkumai |
1.1.4. Tik 37% mokytojų mano, kad gimnazijos kasdienybę liečiančius klausimus ir problemas galima atvirai aptarti kolegialiuose pokalbiuose ar pasitarimuose mokytojų kambaryje, kad kolektyve į klaidas žiūrima kaip į mokymosi galimybę, kad gimnazijoje galima atvirai ir tiesiai įvardinti problemas, kad skirtingos nuomonės vertinamos, priimant sprendimus į visų kolektyvo narių nuomonę žiūrima rimtai. Mokytojai nėra visiškai tikri, kad gimnazijos vadovybė gina jų interesus Tik dalis tėvų yra patenkinti maitinimu gimnazijos valgykloje ir naujai įvesta tvarka Dalis mokinių mano, kad jų nuomonė gimnazijoje yra svarbi, 41% mokinių mano, kad jie yra draugiški, padeda vieni kitiems. Pasitaiko atvejų, kai mokytojai įžeidžia mokinius, kad gimnazijos vadovybei ir mokytojams mažai rūpi, kaip jie jaučiasi. Tik 26% mokinių laikosi gimnazijos tvarkos taisyklių.
4.3.2. Mokinių nuomone, gabūs mokiniai retai jaučiasi gimnazijoje svarbūs, saugūs, pastebimi ir vertinami. Gabus mokinys tik kartais jaučia atsakomybę už savo mokymąsi ir žino, ko nori, mažiau nei pusė gabių mokinių patenkinti savo mokymosi rezultatais. Dalis mokinių ir jų tėvų tik patenkinamai vertina galimybę gabiems mokiniams išmokti tai, ko jiems reikia. Gimnazijoje tik kartais aiškinamasi, kokie gabių mokinių poreikiai ir lūkesčiai, edukacinės erdvės nepakankamai gerai pritaikytos aktyviojo mokymosi metodams ir iniciatyvoms taikyti, ne visi mokytojai atsižvelgia į mokinių gebėjimus, poreikius bei mokymosi stilių. Gimnazijoje gabiems mokiniams kartais organizuojamos konsultacijos, nepakankamai modulių gabiems mokiniams ugdyti. Gimnazijoje nepakankamai realizuojamas mokinių poreikis sportuoti ir tobulinti meninius gebėjimus, nepakankamai dėmesio skiriama mokinių iniciatyvumo, aktyvumo skatinimui, mokymui planuoti ir efektyviai naudoti savo laiką.
|
|
Pasirinkta tobulinti |
1.1.4; 4.3.2 |
REKOMENDACIJOS
1. Mažinti mokinių skaičių klasėse (atkreipti dėmesį į vaikų mokymosi stilių I-II klasėse, mokinių skaičių III-IV klasėse/grupėse), kad būtų galima daugiau dėmesio skirti būtent gabių mokinių ugdymui.
2. Sudaryti visiems mokytojams geras sąlygas naudoti IKT pamokose. Gerinti materialinę bazę.
3. Gabaus mokinio formulė:
Gabus mokinys = mokinio motyvacija/pastangos + mokytojo pagalba /įkvėpimas + pozityvi atmosfera/ psichologinė aplinka + tėvų pagalba /gyvenimiška patirtis
4. Mokytis atpažinti gabų vaiką ir skatinti mokytojus su jais dirbti, nereikalauti, jog grupėje būtų ne mažiau kaip 12 mokinių.
5. Siekti ne formalaus, bet prasmingo bendradarbiavimo priimant sprendimus ar kuriant įvairias gimnazijos gyvenimo strategijas, sudaryti palankų diskusijoms klimatą.
6. Periodiškai tirti ir šalinti veiksnius, visai gimnazijos bendruomenei keliančius didelį psichosocialinį stresą (peržiūrėti ir aptarti su mokiniais gimnazijos tvarkos taisykles, sutartis ir kt.).
7. Kurti tokią gimnaziją, kurioje būtų svarbus KIEKVIENAS.
Parašykite komentarą