Balandžio 7-oji nuo 1950 metų minima kaip Pasaulinė sveikatos diena. Šią dieną Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) siekia atkreipti valstybių dėmesį į aktualias viso pasaulio sveikatos problemas.
Pasaulinė sveikatos organizacija 1948 metais apibrėžė sveikatos sąvoką: „ Sveikata – tai fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligos ar negalios nebūvimas“
Sveikata – daugialypė sąvoka apimanti žmogaus, kaip sudėtingos savireguliacijos sistemos darnų funkcionavimą. Tai viena nuo kitos priklausančių ir viena kitą papildančių organizmo funkcionavimo elementų derinys – fizinė, protinė, emocinė,socialinė ir dvasinė.
Fizinė sveikata apima kūno sandarą ir fiziologinius ypatumus. Atsakinga už darnų organizmo sistemų funkcionavimą.
Protinė sveikata- tai gebėjimas mąstyti, nustatyti prioritetus, tikslus, pasirinkti tinkamus metodus, sudaryti veiklos planą ir atlikti kitas protinio mąstymo reikalaujančias užduotis.
Emocinė sveikata – sugebėjimas suprasti savo jausmus, atpažinti ir išreikšti emocijas. Būdami emociškai sveiki sugebėsime mylėti,jaustis laimingi ir gyventi harmoningą gyvenimą.
Socialinė (visuomeninė) sveikata – tai gebėjimas prisitaikyti prie visuomenės, socialinės grupės, kolektyvo. Tai santykiai ir bendravimas su kitais žmonėmis.
Dvasinė sveikata– apima ir harmonizuoja visas sveikatos sritis.
Visos sveikatos sritys yra vienodai svarbios ir viena su kita glaudžiai susijusios. Jei kažką gero nuveikiame vienoje sveikatos srityje, tai atsispindės ir kitose srityse.
„ Sveikata- brangiausias turtas“- byloja senolių išmintis. O ar branginame, ar saugome?
Ši diena, tai dar viena proga apie tai susimąstyti.
Nuo ko gi priklauso mūsų sveikata?
Pagal PSO mūsų sveikatai didžiausią įtaką daro keturi veiksniai- paveldimumas, aplinka, sveikatos apsauga,gyvenimo būdas ir gyvenimo sąlygos.
Paveldimumas – 10-15 proc. Paveldėti iš tėvų genai gali nulemti žmogaus gabumus, pomėgius, polinkius į įvairias ligas.
Aplinka – 30-40 procentų daro įtaką mūsų sveikatai. Tai oras, kuriuo kvėpuojame namuose ar gatvėje, vanduo, maisto produktai, aplinka, kurioje gyvename.
Sveikatos apsauga – PSO teigia, kad tik 8-10 procentų sveikatos priklauso nuo medicininių priemonių. Medicina nustato ligas ir jas gydo, tačiau vis daugiau dėmesio turime skirti ligų profilaktikai ir sveikatos stiprinimui.
Gyvenimo būdas ir gyvenimo sąlygos lemia 40-60 procentų mūsų sveikatos. Pasirinktas gyvenimo būdas gali būti geros sveikatos ar daugelio ligų priežastimi. Žmogaus gyvenimo sąlygos daro teigiamą ar neigiamą įtaką sveikatai. Sveikos gyvensenos poreikis tampa vis svarbesnis.
Sveiką gyvenseną sudaro – sveika mityba, optimalus fizinis aktyvumas ir grūdinimasis, racionali darbo ir poilsio kaita, asmens higiena ir kūno priežiūra, psichoemocinis stabilumas, sveikos ir saugios aplinkos kūrimas, žalingų įpročių atsisakymas. Kasdieninis gyvenimo būdas, kuris stiprina ir tobulina organizmo rezervines galimybes, padeda žmogui išlikti sveikam ir gerinti savo sveikatą.
Visuomenės sveikatos specialistė Laima Razmienė
