MOKOMŲJŲ DALYKŲ VERTINIMO NUOSTATOS, MOKINIŲ INDIVIDUALIOS PAŽANGOS STEBĖJIMO IR FIKSAVIMO METODINĖS REKOMENDACIJOS, ŠIRVINTŲ LAURYNO STUOKOS-GUCEVIČIAUS GIMNAZIJOS MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMO TVARKOS APRAŠAS
PATVIRTINTA
Širvintų Lauryno Stuokos Gucevičiaus
gimnazijos direktoriaus
2017-02-01 įsakymu Nr. V-11
ŠIRVINTŲ LAURYNO STUOKOS-GUCEVIČIAUS GIMNAZIJA
MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMO TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Gimnazijos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) yra parengtas, vadovaujantis Geros mokyklos koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1308, Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309, Bendrosiomis programomis, Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. ISAK-556 (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. V-766 redakcija, (pakeitimai: 2015-07-17 Nr.: V-767,2014-05-26 Nr.: V-466), gimnazijos administracijos, mokytojų, mokinių ir jų tėvų (globėjų, rūpintojų) susitarimais.
2. Apraše aptariami vertinimo tikslai ir uždaviniai, vertinimo ir įsivertinimo principai ir nuostatos, vertinimo ir įsivertinimo planavimas, vertinimas ir įsivertinimas ugdymo procese bei baigus programą ar jos dalį, įvertinimų ir pažangos fiksavimas, vertinimo ir įsivertinimo informacijos analizė, namų darbų skyrimas ir vertinimas, kontrolinių darbų, diagnostinių testų, bandomojo pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (toliau – PUPP) ir bandomųjų brandos egzaminų organizavimas ir vertinimas, kėlimas į aukštesnę klasę, tėvų (globėjų, rūpintojų) informavimas.
3. Apraše vartojamos sąvokos:
Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas – kriterijais grįstas ugdymosi ir mokymosi stebėjimas ir grįžtamasis ryšys, informacijos apie mokymosi procesus ir rezultatus rinkimas ir kaupimas, interpretavimas ir naudojimas mokymo ir mokymosi kokybei užtikrinti.
Vertinimo informacija – įvairiais būdais iš įvairių šaltinių surinkta informacija apie mokinio mokymosi patirtį, jo pasiekimus ir daromą pažangą (žinias ir supratimą, gebėjimus, nuostatas).
Diagnostinis vertinimas – vertinimas, kuriuo išsiaiškinami mokinio pasiekimai ir tam tikru mokymosi metu padaryta pažanga, numatomos tolesnio mokymosi galimybės, pagalba sunkumams įveikti.
Formuojamasis ugdomasis vertinimas – ugdymo(si) procese teikiamas abipusis atsakas, grįžtamasis ryšys, padedantis mokiniui gerinti mokymą(si), nukreipiantis, ką dar reikia išmokti, leidžiantis mokytojui pritaikyti mokymą, siekiant kuo geresnių rezultatų.
Apibendrinamasis sumuojamasis vertinimas – formaliai patvirtinti mokinio ugdymosi rezultatai, baigus programą, kursą, modulį ar kitą mokymosi etapą.
Kriterinis vertinimas – vertinimas, kurio pagrindas – tam tikri kriterijai (pasiekimų lygiai), su
kuriais lyginami mokinio pasiekimai.
Kaupiamasis vertinimas – tai informacijos apie mokinio mokymosi pažangą ir pasiekimus kaupimas, kai mokinys vertinamas už per pamoką padarytą individualią pažangą ar namų darbus. Vertinimas fiksuojamas mokytojo nustatyta tvarka.
Signalinis pusmečio įvertinimas – kartą per pusmetį iš esamų pažymių vedamas aritmetinis vidurkis.
Įvertinimas – vertinimo proceso rezultatas, konkretus sprendimas dėl mokinio pasiekimų ir padarytos pažangos.
Įsivertinimas – paties mokinio ugdymosi proceso, pasiekimų ir pažangos stebėjimas, vertinimas ir apmąstymas, nusimatant tolesnius mokymosi žingsnius.
Vertinimo kriterijai – mokytojo pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosiose programose pateiktus apibendrintus kokybinius mokinių žinių, supratimo ir gebėjimų vertinimo aprašus numatyti mokinių pasiekimų lygiai.
Vertinimo aplankas – vertinimo proceso dalis, kuri padeda mokiniams išmokti įsivertinti ir pateikti savo darbus kitiems. Aplanke kaupiami mokinių darbai, parodantys pažangos kokybinę kompetenciją.
II. VERTINIMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
4. Mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimo tikslas:
padėti mokiniui mokytis, atsiskleisti jo individualybei ir siekti kūrybiškumo, bręsti kaip asmenybei; pateikti informaciją apie mokinio mokymosi patirtį, pasiekimus ir pažangą, priimti pagrįstus sprendimus.
Vertinimo uždaviniai:
4.1. Padėti mokiniui pažinti save, suprasti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, įsivertinti savo pasiekimų lygį, kelti mokymosi tikslus.
4.2. Padėti mokytojui įžvelgti kiekvieno mokinio stiprybes, nustatyti problemas ir spragas, diferencijuoti ir individualizuoti darbą, numatyti ir suteikti reikalingą pagalbą.
4.3. Suteikti tėvams (globėjams, rūpintojams) informaciją apie vaiko mokymąsi, kartu priimti sprendimus dėl tėvų ir gimnazijos teikiamos mokymosi pagalbos.
4.4. Palaikyti mokymąsi ir teikti savalaikį atsaką (grįžtamąjį ryšį) mokiniams ir mokytojams, gerinant mokymo(si) proceso kokybę.
III. VERTINIMO NUOSTATOS IR PRINCIPAI
5. Vertinimo nuostatos ir principai:
5.1.Vertinama tai, kas buvo numatyta pasiekti ugdymo procese: mokinių žinios ir supratimas, žinių taikymo gebėjimai, aukštesnieji mąstymo gebėjimai, vertybinės nuostatos ir kt..
5.2.Vertinimas skirtas padėti mokytis – mokinys laiku gauna grįžtamąją informaciją apie savo mokymosi patirtį, pasiekimus ir pažangą, jis mokosi vertinti ir įsivertinti.
5.3. Vertinimas atviras ir skaidrus – mokiniai supažindinami su vertinimo kriterijais, su jais tariamasi dėl vertinimo procedūrų.
- IV. Bendroji vertinimo tvarka
6. Mokinių žinios, gebėjimai, įgūdžiai, pastangos, pažanga vertinama pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosiose programose pateiktus apibendrintus mokinių pasiekimų lygių požymių aprašus, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų vertinimo instrukcijas, atskirų dalykų vertinimo tvarkos aprašus.
Kompetencijos, ypač nuostatų dėmuo, vertinamos ir įsivertinamos mokinių ir mokytojo sąveikoje, dialoguose, diskusijose, renkant ir kaupiant kokybinius kompetencijų įrodymus (mokinių darbai, įvertinimai, įsivertinimai, komentarai, refleksijos) vertinimo aplankuose (taip pat ir e. aplankuose).
6.1. Mokytojas, planuodamas mokymo(si) etapą, temą, pamoką, atsižvelgdamas į mokinių mokymosi patirtį, gebėjimus ir poreikius, planuoja vertinimą (įsivertinimą), formuluoja uždavinius, numato rezultatus.
6.2. Mokytojas per pirmąją savo dalyko pamoką rugsėjo mėnesį mokinius supažindina su dalyko programa, mokymosi pasiekimų informacijos kaupimo ir jos fiksavimo sistema, aptaria vertinimo kriterijus, metodus ir formas.
6.3. Mokytojas pradėdamas naują etapą (ciklą) su mokiniais aptaria tikslus, uždavinius, darbo metodus, vertinimo kriterijus, formas.
6.4. Dalykų mokytojai, planuodami integruotas pamokas, integruotus projektus, suderina ir numato užduotis, bendrus vertinimo (įsivertinimo) būdus, vertinimo kriterijus.
6.5. Metodinėse grupėse aptariamos ir patvirtinamos dalyko vertinimo (įsivertinimo) nuostatos (priedas Nr.1).
6.6. Vertinant specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių pasiekimus ir pažangą, remiamasi bendrosiose ugdymo programose apibrėžtais mokymosi pasiekimais arba konkrečiam mokiniui pritaikytoje ugdymo programoje numatytais pasiekimais.
6.7. Administracija, klasių vadovai, dalykų mokytojai supažindina mokinių tėvus (globėjus, rūpintojus) su gimnazijos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašu.
7. Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas – kriterijais grįstas ugdymosi ir mokymosi stebėjimas ir grįžtamasis ryšys, informacijos apie mokymosi procesus ir rezultatus rinkimas ir kaupimas, interpretavimas ir naudojimas mokymo ir mokymosi kokybei užtikrinti.
7.1. Rugsėjo mėnesio dvi savaitės skiriamos I ir III kl. naujai atėjusių mokinių adaptacijai, todėl jų mokymosi pasiekimai nepatenkinamais pažymiais nevertinami.
7.2. Mokiniams (tėvams/globėjams) laiku ir sistemingai teikiama informacija (komentarai žodžiu ar raštu) apie tai, kas padaryta gerai, ką reikėtų tobulinti, kaip tai atlikti, kad būtų pasiekti mokymo(si) uždaviniai pagal sutartus kriterijus, mokinių pasiekimų vertinimo lygius (patenkinamą, pagrindinį, aukštesnįjį).
7.3. Mokinių mokymosi pasiekimai fiksuojami įrašu arba balu, taikant 10 balų vertinimo sistemą:
7.3.1. patenkinamas įvertinimas – įrašai: „įskaityta“, „atleista“, 4-10 balų įvertinimas;
7.3.2. nepatenkinamas įvertinimas – įrašas „neįskaityta“, „neatestuota“, 1-3 balų įvertinimas.
7.4. Vertinant mokinių pasiekimus orientuojamasi į mokinių pasiekimų lygius, apibrėžtus Bendrosiose programose: patenkinamą (atitinka įvertinimą 4-5 balai), pagrindinį (6-8 balai) ir aukštesnįjį (9-10 balų).
7.5. Gimnazijos mokinių pasiekimai vertinami taikant 10 balų sistemą, laikantis kiekvieno dalyko vertinimo normų, atsižvelgiant į pateikiamą balų aprašą:
10 – (puikiai), kai užduotis ar atsakinėjimas atliktas be klaidų.
9 – (labai gerai), kai užduotis ar atsakinėjimas iš esmės yra atliktas labai gerai, tačiau yra neesminis netikslumas ar suklydimas.
8 – (gerai), kai užduotis visiškai atlikta, tačiau yra keletas klaidų ar suklydimų.
7 – (pakankamai gerai), kai atliktoje užduotyje yra keletas klaidų ar suklydimų.
6 – (vidutiniškai gerai), kai padarytos klaidos ar suklydimai leidžia suprasti užduoties reikšmę.
5 – ( patenkinamai), kai mokinys teisingai atliko pusę gautos užduoties.
4 – (pakankamai patenkinamai), kai mokinys pusėje atliktos užduoties padarė klaidų.
3 – (nepatenkinamai), kai nėra nė vieno teisingo atsakymo ar minties, o yra tik bandymai atlikti užduotį.
2 – (blogai), kai nesuprantama, ką mokinys bandė užduotyje atlikti.
1 – (labai blogai), nes mokinys atsisakė atsakinėti ar nebandė atlikti užduoties neturėdamas pateisinamos priežasties.
7.6. Dalykai, vertinami taikant10 balų sistemą:
7.6.1. lietuvių kalba ir literatūra; lietuvių kalba (gimtoji);
7.6.2. užsienio kalbos;
7.6.3. socialiniai mokslai (istorija, geografija, pilietiškumo pagrindai);
7.6.4. tikslieji mokslai (matematika, informacinės technologijos);
7.6.5. gamtos mokslai (biologija, chemija, fizika);
7.6.6. menai (muzika, dailė, šokis);
7.6.7. technologijos;
7.6.8. kūno kultūra;
7.6.9. pasirenkamieji dalykai (braižyba, ekonomika ir verslumas).
7.7. Dalykai, vertinami įskaita, taikant kaupiamojo vertinimo principą:
7.7.1. dorinis ugdymas (etika, tikyba);
7.7.2. psichologija ir dalykų moduliai (jei jie neintegruoti su dalyku);
7.8. Mokinių mokymosi pasiekimų patikrinimas vykdomas reguliariai. Per mėnesį mokinys turėtų gauti bent vieną dalyko pažymį, nepriklausomai nuo savaitinių pamokų skaičiaus.
7.9. Vertinimo informacija panaudojama analizuojant mokinių pažangą ir poreikius, keliant tolesnius mokymo(si) tikslus.
8. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, pažangos ir pasiekimų vertinimas.
8.1. Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių pasiekimai vertinami vadovaujantis pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų Bendruoju ugdymo planu.
8.2. Mokinio, kuris mokosi pagal pritaikytą pagrindinio, vidurinio ugdymo programą, mokymosi pažanga ir pasiekimai vertinami pagal šioje programoje numatytus pasiekimus.
8.3.Mokinio, kuris mokosi pagal individualizuotą pagrindinio ugdymo programą, mokymosi pažanga ir pasiekimai vertinami pagal šioje programoje numatytus pasiekimus.
8.4. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, vertinimas planuojamas pasitarus su pagalbos mokiniui specialistais.
8.5. Vertinant specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių ugdymo rezultatus, atsižvelgiama į individualius skirtumus (psichologinius, suvokimo, mąstymo, atminties, dėmesio, temperamento), nuo kurių priklauso, kokių ugdymosi rezultatų gali pasiekti mokinys.
9. Mokytojai mokslo metų pradžioje ir kiekvieno pusmečio (mokslo metų) pabaigoje organizuoja mokymosi pasiekimų ir pažangos įsivertinimą:
9.1. Mokiniai raštu ar žodžiu analizuoja savo mokymąsi, padarytą pažangą, su mokytoju aptaria sėkmes ir nesėkmes, planuoja tolesnį mokymąsi.
9.2. Mokytojai apibendrina informaciją apie mokinio, grupės ar klasės pasiekimus bei padarytą asmeninę pažangą ir, jei tai reikalinga, koreguoja ilgalaikį planą/programą.
10. Mokinių atsiskaitomųjų darbų planavimas ir vykdymas:
10.1. Mokinių savarankiški, kontroliniai darbai, apklausos ir pan. vykdomos reguliariai, kaip to reikalauja dalyko mokymosi logika (baigus temą, skyrių, jų dalį ir pan.).
10.2. Mokiniams per dieną negali būti skiriamas daugiau kaip vienas kontrolinis darbas; apie kontrolinį darbą mokiniai informuojami ne vėliau kaip prieš savaitę elektroniniame dienyne.
10.3. Kai dėl ugdymo ypatumų III-IV klasėse neįmanoma užtikrinti 10.2. punkto reikalavimo, mokytojui tariantis su mokiniais ieškoma optimaliausios kontrolinio darbo datos.
10.4. Mokytojas supažindina mokinius su kontrolinio darbo tikslais, darbo struktūra, turiniu, vertinimo kriterijais ne vėliau kaip prieš savaitę.
10.5. Mokinys, praleidęs kontrolinį darbą ar kitą atsiskaitymą dėl pateisintos priežasties, atsiskaito su mokytoju sutartu laiku, bet ne vėliau kaip per dvi savaites. Laiku neatsiskaičiusiam mokiniui įrašomas 1.
10.6. Mokiniui, neatvykusiam į kontrolinį darbą ar kitą atsiskaitymą be pateisintos priežasties, įrašomas 1.
10.7. Mokinių savarankiškus, kontrolinius darbus, apklausas mokytojas ištaiso ir grąžina mokiniams ne vėliau kaip po dviejų savaičių.
10.8. Rugsėjo 3-ą savaitę organizuojami lietuvių kalbos ir literatūros ir matematikos diagnostiniai testai I gimnazijos klasių mokiniams.
11. Kaupiamasis vertinimas:
11.1. Gimnazijos mokytojai gali naudoti kaupiamąjį vertinimą, kai rašomi „+“ , „-“ arba kiti ženklai už tokias veiklas: klasės ir namų darbus, trumpas apklausas, diktantus, dialogus, dalyvavimą diskusijose, savarankiškų darbų pristatymus, dalyvavimą olimpiadose, varžybose, renginiuose ir kt..
11.2. Surinkti „+“ ir „-“ ar kiti ženklai mokytojo nustatyta tvarka konvertuojami į pažymį.
11.3. Apie kaupiamojo vertinimo taikymą/netaikymą mokytojas informuoja mokinius mokslo metų pradžioje, aptardamas ir konvertavimo į pažymį būdus.
11.4. Kaupiamuoju pažymiu vertinami dalykų moduliai I-IV klasėse – modulio vertinimas įtraukiamas į dalyko vertinimą. Atskirais atvejais dalykų moduliai gali būti vertinami „įskaityta/neįskaityta“.
12. Mokytojas gali individualiai numatyti ir vertinti tam tikrus tęstinius darbus (pvz., trumpalaikius projektus, kūrybinius darbus ir pan.).
13. Mokiniai, laimėję prizines vietas miesto ar šalies olimpiadose, konkursuose, gauna 10 balų. įvertinimą.
14. Gimnazijoje netoleruojamas nusirašinėjimas, naudojimasis kita neleistina pagalba:
14.1. Mokytojas, pastebėjęs nesąžiningą mokinio elgesį pamokos metu, paima jo darbą. Mokinys rašo darbą iš naujo per likusį kontroliniam darbui ar kitam atsiskaitymo darbui skirtą laiką.
14.2. Mokiniui užduotas savarankiškai namuose atlikti darbas, pastebėjus plagiatą, vertinamas vienetu.
15. Apibendrinamasis sumuojamasis vertinimas:
15.1. Siekiant apibendrinti turimas žinias, tinkamai pasirengti PUPP, II kl. mokiniams ne mažiau kaip kartą per mokslo metus organizuojami bandomieji PUPP. Darbai vertinami pažymiu.
15.2. Siekiant III kl. mokinius užsienio kalbos mokyti pagal jų mokėjimo lygį, II kl. mokiniams organizuojamas užsienio kalbos diagnostinis testas, orientuotas į Europos Tarybos siūlomus kalbos mokėjimo lygius. Darbai vertinami taškais, kurie atitinka kalbos mokėjimo lygį. Pagal testo rezultatus mokiniai III kl. suskirstomi į grupes.
15.3. Siekiant apibendrinti turimas žinias, padėti apsispręsti, kokius pasirinkti brandos egzaminus, tinkamai jiems pasiruošti, IV kl. mokiniams ne mažiau kaip kartą per mokslo metus organizuojama Bandomųjų egzaminų sesija.
15.3.1 mokinys privalo dalyvauti bandomajame lietuvių kalbos ir literatūros, anglų kalbos ir matematikos egzamine;
15.3.2. mokiniai laiko tų mokomųjų dalykų bandomuosius egzaminus, kuriuos ketina laikyti baigdami gimnaziją;
15.3.3. suderinusi datas su atskirų mokomųjų dalykų mokytojais gimnazijos administracija sudaro bandomųjų egzaminų vykdymo grafiką;
15.3.4. bandomųjų egzaminų užduotys rengiamos to dalyko mokytojų;
15.3.5.visi bandomieji egzaminai organizuojami nuo 9.00 val. ir trunka tiek laiko, kiek jo skiriama to dalyko egzaminui;
15.3.6. darbai įvertinami per 14 darbo dienų ir rezultatai aptariami su mokiniais. Bandomojo egzamino pažymys įrašomas į dienyną.
15.4. Dalyvavimas diagnostiniuose testuose, bandomuosiuose PUPP, bandomųjų brandos egzaminų sesijoje mokiniams yra privalomas.
15.5. Metodinėse grupėse mokytojai analizuoja pusmečių, metinių, PUPP, brandos egzaminų rezultatus. Priima sprendimus dėl sėkmingų mokymo(si) metodų, priemonių, naudojamų užduočių ir kt. tinkamumo, tikslingumo, išteklių panaudojimo veiksmingumo, ugdymo tikslų realumo.
15.6. Kartą per pusmetį (gruodžio pirmą savaitę ir balandžio paskutinę savaitę) iš esamų pažymių vedamas signalinis pusmetis, leidžiantis mokiniui įsivertinti pasiekimus ir pažangą (asmeninę ūgtį).
16. Namų darbų skyrimo ir vertinimo tvarka.
16.1. Namų darbai turi būti tikslingi ir turėti pridėtinę žinių vertę.
16.2. Namų darbai tikrinami ir gali būti vertinami pažymiu arba kaupiamuoju balu.
16.3. Namų darbai individualizuojami ir diferencijuojami.
16.5. Namų darbai gali būti trumpalaikiai arba ilgalaikiai (dėl jų atlikimo termino mokytojas ir mokiniai susitaria).
V. VERTINIMAS BAIGUS PROGRAMĄ, JOS DALĮ
17. Pusmečių ir metinių įvertinimai elektroniniame dienyne fiksuojami pažymiais arba rašoma „įskaityta“ („įsk.“), „neįskaityta“ („neįsk.“), „neatestuota“ („neat.“), „atleista“ („atl.“).
18. Pusmečio įvertinimas vedamas pagal apvalinimo taisykles (pvz. jei vidurkis 6,5 – 7,4 balo, vedama 7; jei vidurkis 5,5 – 6,4 balo, vedama 6).
19. Metinis įvertinimas išvedamas iš pusmečių įvertinimų:
19.1. Pagal apvalinimo taisykles, jei yra patenkinamas antrojo pusmečio įvertinimas.
19.2. Mokiniui, turinčiam nepatenkinamą antrojo pusmečio įvertinimą arba neatestuotam nors vieną pusmetį, negali būti išvestas patenkinamas metinis įvertinimas. Išvedus nepatenkinamą metinį įvertinimą mokiniui skiriami papildomi darbai arba jis paliekamas kartoti klasės kursą.
20. Jei pasibaigus ugdymo procesui mokiniui buvo skirtas papildomas darbas, papildomo darbo įvertinimas laikomas metiniu.
21. Mokiniui, kuriam mokantis pagal vidurinio ugdymo programą, pusmečio pabaigoje dalyko kurso programa buvo pakeista:
21.1. iš bendrojo (B) kurso į išplėstinį (A), pusmečio ar metiniu įvertinimu laikomas įskaitos įvertinimas;
21.2. iš išplėstinio (A) kurso į bendrąjį (B), pusmečio ar metiniu įvertinimu laikomas įskaitos, jei mokinys ją pasirenka, įvertinimas. Jei mokinys patikrinimo nesirenka, paliekamas turimas išplėstinio kurso įvertinimas ir parašomas bendrasis kursas (B).
22. Mokinys, kuris mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ir pusmečio pabaigoje pasirenka naują mokomąjį dalyką, privalo atsiskaityti už nesimokytą programos dalį. Jo pasiekimai vertinami įskaita. Mokiniui pageidaujant gali būti įvertinama pažymiu.
23. Mokinio, grįžusio iš sanatorijos (gydymo įstaigos) pažymius mokytojai perkelia į dienyną, pusmečio įvertinimą veda iš gimnazijoje bei sanatorijoje (gydymo įstaigos) gautų įvertinimų.
24. Jei mokinys kai kurių dalykų (dailė, muzika, kūno kultūra) nesimoko gimnazijoje, dalyko metinis įvertinimas fiksuojamas atsižvelgus į turimus mokymosi pasiekimus meno ar sporto mokykloje.
25. Mokiniui, kuris pagrindinio ar vidurinio ugdymo programos dalį mokėsi laikinai (dalyvavo mobilumo (judumo), mainų programoje), kitos šalies mokykloje pagal tarptautinę programą, dalyko metinis įvertinimas fiksuojamas atsižvelgus į pateiktą pasiekimų vertinimo informaciją sugrįžus ir į šioje mokykloje atskiru ugdymo laikotarpiu (-iais) pasiektus rezultatus (jei buvo fiksuoti). Jei mokinys kai kurių dalykų nesimokė, sudaroma galimybė pasirengti ir atsiskaityti; mokymosi pasiekimų patikrinimo (įskaitos) rezultatas, fiksuotas įrašu ar pažymiu, laikomas dalyko metiniu įvertinimu.
26. Mokinio, turinčio kai kurių ugdymo plano dalykų nepatenkinamus metinius (papildomo darbo, jei buvo skirtas) įvertinimus, kėlimo į aukštesnę klasę, palikimo kartoti ugdymo programos ar papildomo darbo skyrimo svarstymas vyksta mokytojų tarybos posėdyje.
27. Klasės vadovas po mokytojų tarybos sprendimo informuoja mokinio tėvus (globėjus, rūpintojus) dėl papildomo darbo skyrimo, kėlimo į aukštesnę klasę ar palikimo kartoti kursą pasirašytinai (vieną užpildytą formos kopiją perduoda tėvams (globėjams, rūpintojams), kitą pasilieka sau).
VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
28. Mokiniai su pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašu supažindinami mokslo metų pradžioje.
29. Pagrindinio ugdymo programos dalykų mokytojai susipažįsta su kiekvieno mokinio Pagrindinio ugdymo programos I pakopos ugdymosi rezultatais ir užtikrina ugdymosi tęstinumą.
30. Vidurinio ugdymo programos dalykų mokytojai susipažįsta su kiekvieno mokinio pagrindinio ugdymosi rezultatais ir užtikrina ugdymosi tęstinumą.
31. Gimnazistų pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašas gali būti koreguojamas, atsižvelgiant į naujus patvirtintus dokumentus, reglamentuojančius ugdymo kokybės, mokinių pasiekimų vertinimą, jų įteisinimą, vertinimo rezultatų panaudojimą.
Parašykite komentarą