Apie

Nuoširdžiai dėkojame visiems už intelektualią, finasinę paramą ir Jūsų geranoriškumą!

Mūsų geradariai 2017 metais

Kuliešių šeima (Vytautas Kuliešius, Daiva Balčiūnienė)

UAB „Elektros pajėgos“ (direktorius – Gintaras Vaitkūnas)

UAB „CAPAROL“ (direktorius – Gediminas Masiulionis)

UAB „Širvintų mediena“ (direktorius – Aidas Čiakas)

Oleksijus Tolkan

Augenijus ir Lida Baravykai

Edita ir Antanas Rutkauskai

Rimantas Kraujelis

Žaneta Aleksandravičienė

Audrius Indriulionis

Ramunė ir Arvydas Mikštai

Buvęs ilgametis VU matematikos ir informatikos metodikos katedros doc. dr. Antanas Apynis

Vilniaus universiteto matematikos ir informatikos metodikos katedros vedėjas doc. dr. Edmundas Mazėtis

VU matematikos ir informatikos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas, MII direktoriaus pavaduotojas (mokslo reikalams) prof. Stasys Rutkauskas

69-tosios gimnazijos abiturientų laidos tėveliai (globėjai, rūpintojai)

Gimnazijos mokytojai ir gimnazistų tėveliai, pervedę 2 procentus pajamų mokesčio į mokyklos Paramos fondą

Širvintų rajono savivaldybės administracija, merė Živilė Pinskuvienė

1924 m. Širvintose įkurta progimnazija

1948 m. išleista pirmoji vidurinės mokyklos laida

1967 m. pastatytas mokyklos priestatas, sporto salė, bendrabutis, valgykla

1985 m. mokykla pavadinta I-ąja vidurine mokykla

1987 m. pradėta mokyti anglų kalba kaip trečia užsienio kalba

1987 m. mokyklos muziejaus reorganizacija

1989 m. pradėta mokyti sustiprintos dailės

1990 m. pradėtas švelnusis profiliavimas

1991 m. įrengta kompiuterių klasė

1991 m. prie mokyklos prijungta vakarinė mokykla (suaugusiųjų klasė)

1994 m. jubiliejiniai mokyklos metai – 70-metis

1996 m. mokykla pavadinta Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus vardu

1996 m. anglų kalbą dėsto JAV Taikos korpuso savanorė Melisa Šnaider

1997 m. anglų kalbą dėsto JAV Taikos korpuso savanorė Erika Vilson

1998 m. įsteigta vaikų dailės galerija „Vieversys“

1998 m. išleista 50-oji abiturientų laida

1999 m. dalyvavimas tarptautiniame COMENIUS projekte (bendradarbiaujama su 7 Vakarų Europos valstybių mokyklomis)

1999–2001 m. mokyklos pastato renovacija

1999 m. pradėtas leisti mokyklos laikraštis „Mes kartu“

1999 m. pašventinta mokyklos vėliava, sukurta mokyklos daina

2000 m. pradėtas sistemingas profilinis mokymas 11-12 klasėse

2001 m. laimėjus konkursą pagal projektą „Mokyklų bendruomenių informavimas NATO ir saugumo klausimais“ biblioteka aprūpinta 4 kompiuteriais. Skaitykloje yra 34 darbo vietos

2001 m. gruodžio 7 d. mokykloje lankėsi prezidentas Valdas Adamkus

2001 m. Inga Oršauskaitė – tarptautinės rusų kalbos olimpiados aukso medalio laimėtoja

2002 m. mokykla – ekologinio aplinkos įvertinimo, pertvarkymo ir priežiūros konkurso nugalėtoja

2002 m. mokyklos tarybos, tėvų ir rėmėjų rūpesčiu bei lėšomis suremontuota mokyklos aktų salė, įsigyta inventoriaus bei mokymo priemonių

2002 m. pradėjo veikti skautų organizacija

2003 m. pradėjo veikti šaulių organizacija

2004 m. pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Barselio realine mokykla (Vokietija)

2004 m. pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Ukmergės aukštesniąja verslo mokykla

2005 m. pradėta mokyklos reorganizacija

2006 m. birželio 27 d. įsteigta Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija

2008 m. įkurtas PIT-as (profesinio orientavimo taškas).

2010 m. įvykdytas energijos taupymo projektas iš ES lėšų.

2017 m. gruodžio 11 d. Europos socialinio fondo agentūra ir Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija pasirašė projekto Nr. 09.2.1-EFA-K-728-01-0002 „Inovatyvios ugdymo(si) aplinkos kūrimas“ pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ įgyvendinimo priemonę Nr. 09.2.1-ESFA-K-728 „Ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklų veiklos tobulinimas“ sutartį.

Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. gimnazistų uniforma mokinių daugumos balsų sprendimu tapo neprivaloma.

Iš gimnazijos (mokyklos) istorijos…

Istorijos šaltiniai liudija, kad dar 1912-1918 m. veikė 2-jų klasių aukštesnė vidurinė mokykla. 1912-1915 m. dėstoma buvo rusiškai. 1915-1918 m. – lenkiškai. 1912-1915 m. apie 100 mokinių mokė vienas mokytojas Kryžanovskis. Nuo 1915 m. mokykloje dirbo 5-6 mokytojos. Mokykla buvo įsikūrusi Nepriklausomybės aikštėje, viename pastate su pradine mokykla.

1918-1920 m. dėl dramatiškai susiklosčiusių aplinkybių (bolševikų agresija, trintis tarp lietuvių ir lenkų kariuomenių) jokia mokykla Širvintose neveikė.

Lietuvišką vidurinę mokyklą bandyta įkurti 1920-1921 mokslo metų išvakarėse. Nors paskirtas mokyklos vedėjas A.Šarka įdėjo nepaprastai daug pastangų, dar tik pradedantys darbą Širvintų vidurinės mokyklos mokytojai ir mokiniai 1923 m. spalio 12 d. turėjo bėgti iš Širvintų dėl lenkų legionierių puolimo. Po kelių savaičių šie buvo išvyti, bet Širvintos liko neutralioje zonoje. 1922 m. sausio 30 d. Širvintų vidurinė mokykla darbą atnaujina Gelvonuose. 1923 m. pavasarį buvo nustatyta demarkacinė linija tarp Lietuvos ir lenkų okupuoto Vilniaus krašto. Širvintos atiteko Lietuvai, todėl Švietimo ministras įsakė Širvintų vidurinę mokyklą grąžinti iš Gelvonų į Širvintas. Tačiau Širvintose nebuvo tam pasirengta, trūko patalpų ir inventoriaus. Todėl 1923 m. gruodžio 19 d. Švietimo ministras dr. Leonas Bistras pasirašo įsakymą Nr. 19, kuriuo Širvintų vidurinę mokyklą, veikiančią Gelvonuose, pavadino Gelvonų vidurine mokykla, o Širvintose įsteigiama nauja vidurinė mokykla, kurią organizuoti pavedama Motiejui Gyliui. Mokslas Širvintų vidurinėje mokykloje prasidėjo 1924 m. vasario 1 d.

Tuo metu Lietuvos švietimo struktūra buvo tokia: I pakopa – ketverių klasių pradžios mokykla, II pakopa – gavęs pradžios mokyklos baigimo pažymėjimą mokinys be stojamųjų egzaminų buvo priimamas į 4 klasių vidurinės mokyklos (vėliau jos buvo vadinamos progimnazijomis arba 8 klasių, dar vėliau vadinamos gimnazijos) pirmąją klasę, III pakopa – baigęs 4 klasių vidurinę mokyklą, mokinys buvo priimamas į aukštesniosios mokyklos 5 klasę, IV pakopa – aukštoji mokykla, į kurią priimdavo baigusius gimnazijas, mokytojų seminarijas ir kitas aukštesniąsias mokyklas. Buvo galima laikyti stojamuosius egzaminus į bet kurią vidurinės mokyklos klasę net ir neturint pradžios mokyklos baigimo pažymėjimo.

Mokykla įsikūrė iš privačių asmenų nuomojamuose namuose – pirmoji klasė dabartinio Kultūros centro vietoje, o 2-3 – Vilniaus g. 43 namo vietoje. Patalpos buvo netinkamos mokyklos veiklai, bet kitokių nebuvo. 1925 m. mokyklai buvo atiduota nenaudojama cerkvė ir visai sukiužęs namas prie jos. Cerkvė irgi buvo smarkiai apgriuvusi, todėl mokykla pastatus pardavė, o pirkėjas juos nugriovė. Šešuolėlių dvaro savininkas J.Variakojis mokyklai pastatė namą Vilniaus g., bet dėl įvairių priežasčių mokykla į jį neįsikėlė. 1934 m. Širvintų mokykla persikėlė į naujai perdažytas naujas patalpas J.Rukšos dvare, išnuomotas už 1800 Lt. metams.

Širvintų vidurinėje mokykloje, vėliau progimnazijoje (kada pakeistas pavadinimas, neaišku) mokslo metai prasidėdavo rugsėjo 1 d., baigdavosi birželio 15 d. Už mokslą reikėjo mokėti – už pusmetį 75 Lt. Buvo dėstoma tikyba, lietuvių, istorija, visuomenės mokslas, aritmetika, algebra, geometrija, buhalterija, fizika, gamtos mokslas, higiena, geografija, piešimas, dailyraštis, darbeliai, kūno kultūra, dainavimas, bendras choras, karinis parengimas. Dvejus metus kaip užsienio kalba buvo mokoma prancūzų, vėliau vokiečių kalbos.

Mokytojai nuomojosi butus privačiuose namuose. Pamokų krūvis – 24 pamokos (4 pamokos auklėjimui). Mėnesio atlyginimas – 380-450, direktoriaus 500 Lt. Už gerą mokymąsi mokiniai buvo apdovanojami pagyrimo ir padėkos raštais. Atsargos pulkininkas Vladas Skorupskas geriausiam mokiniui buvo skyręs 200 Lt premiją. Labai gerai besimokantys neturtingi mokiniai pedagogų tarybos ir tėvų komiteto sprendimu buvo atleidžiami nuo mokesčio už mokslą. Klasėje mokėsi po 20-30 mokinių, berniukai ir mergaitės kartu. Mokinių amžius pats įvairiausias-šalia dešimtmečio suole galėjo sėdėti ir devyniolikmetis. Mokykloje veikė ateitininkų, vėliau skautų organizacijos. Buvo organizuojami saviveiklos vakarai, gimnastikos šventės, literatų užsiėmimai, ekskursijos. Įvairių renginių metu surinktos lėšos buvo aukojamos Vilniaus išvadavimo fondui, šaulių ginklų pirkimui, neturtingų mokinių šelpimui. Mokykloje buvo kelis šimtus knygų turinti biblioteka, fizikos kabinetas, mokomųjų plakatų, paveikslų.

J.Rukšos dvare progimnazija veikė iki 1945 m. 1945 m. rudenį progimnazija pertvarkoma į gimnaziją (priauganti) ir perkeliama į mūrinį pradžios mokyklos pastatą. Pasikeičia beveik visi mokytojai. Įvedami nauji dalykai: rusų kalba, konstitucija, TSRS istorija. Maždaug iki 1948 m. mokiniai mokėsi iš užrašų, nes vadovėlių beveik nebuvo. Klasėse buvo šalta, užšaldavo šlapiu skuduru nuvalyta lenta. Mokiniai buvo raginami atnešti nors po pliauską malkų. Mokytojų atlyginimai buvo menki. Tėvų komitetas organizuodavo maisto produktų rinkliavas mokytojams.

1949 m. Širvintų gimnazija išleido pirmąją laidą. 4 abiturientai įstojo į aukštąsias mokyklas, 4 abiturientės tapo mokytojomis (viena jų – Valerija Radžiūnaitė-Grigaliūnienė, 1949-1973 m. Kernavės mokyklos mokytoja, direktorė, vėliau Zibalų pagrindinės mokyklos direktorė).

1949-1950 mokslo metais Širvintų gimnazija pertvarkoma į vidurinę vienuolikos klasių mokyklą. 1951 m. Širvintose įkuriama septynmetė (pagrindinė) mokykla. Vidurinėje mokykloje tuo metu dirbo 25 mokytojai, buvo 14 klasių, jose mokėsi 404 mokiniai. Darbas vyko 2 pamainomis. Pamokos trukdavo 40 minučių, pertraukos 5 minutes. Stalino valdymo metais buvo labai griežta ideologinė kontrolė, dažni posėdžiai, labai daug nekvalifikuotų tikrintojų. Tačiau mokykla, kaip ir prieškario metais, išliko kultūros, lietuvybės skleidimo lenkėjančiame krašte centru. Ir pro tankų ideologijos šydą prasiskverbdavo laisvesnė mintis. Daug mokytojų ir mokinių už tai nukentėjo.

1959 m. septynmetė ir vidurinė mokyklos sujungiamos. 1962 m. panaikinus rajoną 8-11 klasės buvo perkeltos į Vilniaus g. 94 J.Variakojo statytą mokyklą. Pirma ir ketvirta pradinės klasės įsikuria buvusiame rajono milicijos pastate (prie bažnyčios, nugriautas). Pamokos vyko viena pamaina.

1965 m. vėl atkuriamas Širvintų rajonas. Vilniaus g. 94 įsikuria partijos komitetas, milicijai tenka atiduoti suremontuotą ir mokinių bendrabučiui parengtą pastatą prie bažnyčios. Vėl dirbama 2 pamainomis.

1961-1963 m. mokykloje buvo ir rusų kalba dėstomos klasės (1-6 kl.). Panaikinus rajoną, dauguma rusų tautybės tarnautojų išvažiavo ir rusiškos klasės buvo panaikintos. Atkūrus rajoną rusiškos klasės nebuvo atkurtos.

1966 m. buvo pradėta ir 1968 m. baigta mokyklos pastato ir bendrabučio statyba. 1969 m. mokykloje buvo 27 klasės ir 679 mokiniai.

Devintojo XXa. Dešimtmečio pradžioje labai padaugėjo mokinių. Net dirbant dviem pamainomis ima trūkti patalpų. 1985 m. įkuriama Širvintų 2-oji vidurinė mokykla.

Atgimimo laikotarpiu mokykloje atgimsta religinės ir tautinės šventės, tradicijos. Susikuria Šaulių, Skautų organizacijos.

1991 m. pradžioje mokykla iš Kanados gauna 12 kompiuterių, įrengiama kompiuterių klasė. 1991 m. prie mokyklos prijungta vakarinė mokykla (suaugusiųjų klasės).

1996 m. mokykla pavadinta Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus vardu. 1998 m. įsteigta vaikų dailės galerija „Vieversys“.

Nuo 1999 m. dalyvaujama tarptautiniame COMENIUS projekte (bendradarbiaujama su 7 Vakarų Europos valstybių mokyklomis). 2004 m. pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Barselio realine mokykla (Vokietija).

2006 m. birželio 27 d. įsteigta Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija

2010 m. įvykdytas energijos taupymo projektas iš ES lėšų ir gimnazijoje tapo gerokai šviesiau ir šilčiau, atnaujintos pastato išorinės sienos.

Istorijos mokytojas metodininkas Jonas Stankevičius

Gimnazijos direktoriai

1924-1927 – M.Gylys

1927-1929 – S.Rakauskas

1929-1930 – A.Kliučius

1930-1931 – I.Daugirdas, Č.Markšaitis, P.Sūdžius

1931-1934 – Č.Markšaitis

1935- 1938 – J.Skučas

1939-1953 – M.Antanaitis, A.Brazdeikis, A.Taškūnas, M.Visockas, D.Dubietytė, Kavaliauskas, Mažulis, Steponėnas, J.Diržienė

1953-1956 – V.Dalinkevičius

1956-1959 – Pr.Radvilas

1959-1960 – A.Ažubalis

1960-1961 – St.Dačka

1961-1964 – A.Kuliešius

1964-1969 – A.Ažubalis

1969-1989 – A.Kuliešius

1989-2011 – J.Martinaitienė

2011–2021 – A.Buzienė

2021 m.  – Lada Kriščiūnienė