Pagalvojome, o kodėl nepradėjus švęsti Lietuvos Valstybės atkūrimo dienos 1918 m. Nepriklausomybės akto signatarų draugijoje?! Juk visai įdomu būtų! Pasakyta – padaryta! Penktadienio rytą sėdame į autobusiuką ir pirmyn, į Vilnių. Pirmoji stotelė – Signatarų namai. Susipažįstame su Lietuvos keliu į valstybingumą nuo XIX a. II pusės iki Vasario 16-osios Akto pasirašymo. Apžiūrime asmeninius signatarų daiktus, nuotraukas, portretus. Turime unikalią galimybę savo akimis pamatyti profesoriaus Liudo Mažylio 2017 m. Vokietijos užsienio reikalų ministerijos diplomatiniame archyve rasta nutarimo, dėl Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo, originalą. Antroji stotelė – Rasų kapinės. Aplankyti Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarų: Atgimimo patriarcho Jono Basanavičiaus, teisininko Jono Vileišio, Vilniaus universiteto profesorius ir rektorius Mykolo Biržiškos kapai. Nepamirštas ir simbolinis kapas – kenotafas, įamžinantis sovietų okupacijos aukomis tapusių signatarų Kazio Bizausko, Prano Dovydaičio ir Vlado Mirono atminimą. Uždegamos žvakutės, tyloje pagerbiami šie iškilūs vyrai. Trečioji stotelė – Musninkų bažnyčios šventorius. Signataro kunigo Alfonso Petrulio kapą aplankome antrieji po prezidento kanceliarijos atstovų. Mūsų žvakutės liepsna plazda šalia prezidento puokštės… Pagarbos vizitai artėja į pabaigą. Džiaugiamės atlikę šią misiją Lietuvos Valstybės atkūrimo dienos išvakarėse!
Netradicinėje istorijos pamokoje dalyvavę Id, IIc, IVa kl. gimnazistai