Balandžio 26 dieną Ib klasės mokiniai, kartu su geografijos mokytoja, apsilankė Čiobiškyje, E. Lučiūnienės gamtiniame ūkyje. Sužinojome, kokia yra gamtinio ūkio svarba, kaip auginti augalus žemėje, kuri yra nederlinga, ragavome daržoves tiesiai iš daržo.
Eimutės Lučiūnienės ūkyje daržovės auginamos laikantis gamtinės žemdirbystės principų, todėl jos yra išskirtinės kokybės, turinčios daugiau vertingų medžiagų negu tradiciškai auginamos. Cheminiai preparatai nenaudojami nei tręšimui, nei augalų apsaugai. Auginamos ne tik daržovės, bet ir uoginės kultūros, vaismedžiai. Jie auginami kitaip, todėl valgant jaučiamas niekada dar neragautas skonis.
Aplankėme urvinių žmonių namus primenantį Čiobiškio urvą, kuris susiformavo prieš kelis tūkstančius metų. Jį rasti nėra taip paprasta. Urvas juoduoja miško tankmėje Rynos upeliuko išplautos griovos šlaite. Urvo gylis beveik 10 metrų. Urvo viduje iš pažiūros du kambariai – tarpusavyje susijungusios landos. Ties įėjimu jų aukštis siekia pusantro metro. Tačiau žengiant tolyn jau reikėtų lenkti galvą, ar galiausiai net prigulti. Į gilumą landos siaurėja, žemėja, o jų atšakų vis daugėja. Urvo sienos sudarytos iš gamtos sucementuoto smiltainio klodų. Nukritus požeminio vandens lygiui, birios smėlio detalės iš po smiltainio buvo išplautos, taip atsivėrė landa. Tačiau geologai įspėja, kad bet kada urvo skliautas gali užgriūti.
Taip pat aplankėme pelkę – Lygiaraiščio telmonologinį draustinį, tai yra didelė raistinė aukštapelkė Lietuvoje, Širvintų rajone prie Čiobiškio, Mantinionių miške. Vidutinis drėgnumas net 91%. Pelkės dugną dengia smėlis, priemolis ir priesmėlis. 1974 metais dalis Lygiaraiščio buvo paskelbta botaniniu draustiniu – spanguolynu. Dabar ten įkurtas Lygiaraisčio telmologinis draustinis. Mokiniai džiaugėsi turėdami galimybę išvažiuoti į gamtą, paskanauti šviežių ir natūraliai išaugintų E.Lučiūnienės daržovių ir pažinti Širvintų rajono kraštovaizdį aplankydami žymias gamtines vietoves.
Geografijos mokytoja Daiva Piškinienė
