Š. m. gegužės 10 d. Ic klasės mokiniai kartu su klasės vadove Rita Kamarauskiene ir geografijos mokytoja Daiva Piškiniene dalyvavo mokomojoje-pažintinėje išvykoje, kurios tikslas – susipažinti su natūraliais gamtiniais ir kultūriniais lobiais, slypinčiais Neries regioniniame parke.
Keliavome vienu gražiausiu, įdomiausiu, tačiau nemažai fizinių jėgų reikalaujančiu maršrutu – Dūkštos pažintiniu taku. Takas veda ledynų suformuoto nepaprasto grožio lietuviško kanjono – Dūkštos upelio slėnio šlaitais. Ieškodami Dūkštos slėnyje besislepiančio gamtos ir kultūros paveldo lobyno, grožėjomės natūralia gamta, susipažinome su čia augančiais vaistiniais augalais, mėgavomės ir vieninteliu Lietuvos kalnų upelio almėjimu. Keliaudami taku buvome sustoję prie apleisto Bradeliškių malūno, pastatyto prieš maždaug 100 metų. Kadaise tai buvo gražus dviaukštis pastatas su rūsiu. Siauresnėje statinio dalyje gyveno malūnininkas, o kita dalis su krumpliaračių sistema rūsyje buvo skirta miltams gaminti. Sovietmečiu čia veikė poilsio bazė, o paskutinį kartą pastatas rekonstruotas 1972 m. Tačiau, bėgant laikui ir keičiantis jo valdytojams, malūnas buvo apleistas ir jau baigia sunykti…
Keliaudami taku aplankėme Bradeliškių bei Buivydų piliakalnius bei piramidę primenantį Karmazinų alkakalnį. Užkopę į atodangas, galėjome išvysti storiausią apylinkėse Šventąjį Daubų ąžuolą bei pasigrožėti Neries slėnio panorama. Be to, mūsų laukė ne tik vikrumo išbandymas kopiant į stačius Dūkštos pakrančių kalvų šlaitus, bet ir proto mankšta: teko atlikti ne vieną praktinę užduotį iš geografijos mokomojo dalyko.
Įveikę Dūkštos pažintinio tako maršrutą (5 km) užsukome į Kernavę – vieną pirmųjų Lietuvos miestų, pirmąją Lietuvos sostinę. Pasivaikščioję prie Neries upės, pasigrožėję piliakalniais ir smagiai bei prasmingai praleidę laiką sėkmingai grįžome namo.
Ic klasės mokinės Ema Dalalaitė ir Ema Perednytė.
