Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos taryba „taip“ gimnazistų uniformoms pasakė 2009 metų sausio 12 dieną vykusiame posėdyje. Tų pačių metų rudenį mokiniai ir dalis mokytojų pasipuošė elegantiška apranga. Labai greitai būtent šis gimnazijos kultūros elementas tapo nuolatiniu ugdymo įstaigos vadovų, mokytojų, mokinių tėvų ir mokinių diskusijos objektu. Diskusija „būti ar nebūti gimnazistų uniformai“ miesto gimnazijoje tęsiasi iki dabar. Keitėsi siuvyklos, audinys, atsirado mažiau formalus uniformas atributas – džemperis su gobtuvu, buvo susitarta nedėvėti uniformos penktadieniais, tačiau šie kompromisai nedavė absoliučiai jokio rezultato. Mokiniams ateinant į gimnaziją, beveik visų gimnazistų tėveliai (globėjai, rūpintojai) nuperka savo vaikams šį drabužį. Praėjusią vasarą dabartinių pirmokų tėveliai buvo ypač aktyvūs ir atsakingi šiuo klausimu. Bet…uniformos buvo nešiojamos kuprinėse, „ant rankos“, kabėjo gimnazijos rūbinėje ir pan. tam atvejui, jeigu mokyklos vadovai ar klasės vadovė sugalvotų patikrinti. Jeigu su I ir II klasių gimnazistais dar pavykdavo susitarti ir uniforma buvo dėvima, tai vyresniųjų klasių mokiniai Mokymo sutartyje numatyto įsipareigojimo masiškai nevykdė anksčiau, nevykdo ir dabar. Labai ilgai tarp miesto mokyklų buvome vieninteliai, kurie turėjome mokyklos uniformą. Šiuo metu ir Širvintų pradinėje mokykloje, ir „Atžalyno“ progimnazijoje uniforma dėvima.
Gimnazijos uniforma tapo savotišku jaunatviško protesto prieš viską, ką jaunam žmogui reikia daryti ne visiškai savo noru mūsų ugdymo įstaigoje, išraiška.
2018 metų sausio 26 dieną vykusiame gimnazijos tarybos posėdyje iškėliau idėją atlikti visų gimnazijos bendruomenės narių (mokinių, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų, gimnazijos vadovų, mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų)) apklausą dėl uniformos statuso gimnazijoje. Į apklausą nepakvietėme tik IV klasių gimnazistų ir jų tėvelių. Ši laida uniformą ignoruoja jau ne vienerius metus, o ir gimnazijos baigimas jau čia pat. Dėmesį sutelkėme į mokinius, kurie ir toliau mokysis mūsų mokykloje. Kiekvienas apklausos dalyvis raštu pateikė savo poziciją šiuo klausimu. Rezultatus skaičiavo mokinių tarybos atstovai, vadovaujami direktoriaus pavaduotojos ugdymui Margaritos Vaičelytės. Apie uniformas kalbėta ne tik sausio 26 dieną gimnazijos tarybos posėdyje, bet ir mokytojų tarybos posėdyje, mokinių taryboje, tėvų komiteto posėdyje.
Vykdant apklausą buvo aišku, kad tai iš tiesų mums visiems aktualus klausimas. Nereikėjo raginti nei mokinių, nei jų tėvelių (globėjų, rūpintojų). Sulaukiau labai prieštaringo vertinimo. „Mes už laisvą stilių, nereikia sukarinti mokyklos“ (D.Č.); „Mūsų laikais vaikščiodavom visi tvarkingi ir vienodai ir buvo labai gražu. Uniformos yra intelektualu, tvarkinga, nėra drabužių atskirties ir įvairovės, uniforma tarsi padaro visus panašius“ (L.B.) Suprantu, kad, kokį sprendimą bepriimčiau šiuo klausimu, kažkuriai daliai gimnazijos bendruomenės tai nepatiks.
Pristatau rezultatus. 85 proc. mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų, gimnazijos vadovų „už“ uniformas gimnazijoje, 7,5 proc. „prieš“, 7,5 proc. nepareiškė nuomonės šiuo klausimu. Mokinių tėveliai (globėjai, rūpintojai) – 62 proc. „už“, 38 proc. „prieš“. Mokinių nuomonė: 46 proc. – „už“, 54 proc. – „prieš“. Gauti rezultatai rodo, kad dauguma suaugusiųjų gimnazijos bendruomenės narių (pedagogai, mokinių tėveliai) norėtų, kad mokiniai dėvėtų uniformą. Daugiau nei pusė gimnazistų nenorėtų, kad gimnazijoje uniforma būtų privaloma.
Manau, kad pagrindinis kriterijus, priimant oficialų sprendimą dėl gimnazijos uniformos statuso, turi būti mokinių nuomonė. Kad ir kaip norėčiau matyti gimnazijos mokinius tvarkingus, pasitempusius, atsakingai žiūrinčius į formalius susitarimus (Mokymo sutartis), šiandien, remdamasi daugumos mokinių nuomone, turiu oficialiai paskelbti, kad gimnazijos uniforma nuo 2018 metų rugsėjo 1-osios bus rekomenduojama, bet neprivaloma. Gimnazijos direktoriaus balandžio 20 dienos įsakymu Nr.V-38 Mokymo sutarties 2.17 punktą keičiu taip: „vilkėti gimnazisto uniformą (uniforminį švarką, džemperį) rugsėjo 1-ąją dieną, valstybinių švenčių, joms skirtų minėjimų ir renginių metu, atmintinų dienų minėjimų ir renginių metu, baigiamųjų egzaminų, įskaitų, baigiamojo darbo gynimo metu, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikros metu, olimpiadų bei konkursų metu, renginių, kuriuose pristatoma ir/arba atstovaujama gimnazija, metu; sportinį kostiumą dėvėti tik kūno kultūros pamokose; kitu metu vilkėti tvarkingą ugdymo įstaigai tinkamą aprangą arba uniformą (uniforminį švarką, džemperį) savo nuožiūra; striukes, paltus kabinti rūbinėje“.
Ar išspręsime problemą, kaip ir kuo vilkėti gimnazijoje? Manau, kad tik iš dalies. Nemaža dalis mokinių ir dabar savęs per daug nevargina ir į darbą mokykloje, t. y. į pamokas, ateina su treningais. Labai nesinorėtų, kad taptume „treningine“ gimnazija. Tikiuosi, kad taip neatsitiks. Tai priklausys nuo visos gimnazijos bendruomenės.
Gimnazijos vadovams ir mokytojams labai svarbu, kad kuo mažiau dalykų trukdytų gimnazistams gerai jaustis savo mokykloje. Patys reikšmingiausi dalykai vyksta pamokose. Ugdymo(si) kokybė buvo ir yra svarbiausias gimnazijos prioritetas.
Audronė Buzienė
Parašykite komentarą