Mes turime gražius miškus, tačiau nemokame jais džiaugtis, vaistinėse turime daug vaistų, tačiau sunkią akimirką jie mūsų negelbėja, mes esame žmonės, tačiau vienas kito bijome. Kodėl? Todėl, kad nežinome kokie esame galingi savo šiluma, vertybėmis, pakantumu, nuoširdumu, atsakomybe. Šiandien mokykloje paminėjome gruodžio 1-osios įsimintiną – AIDS dieną. Atrodo kas čia tokio? Daug kas serga sunkiomis ligomis. Rytas buvo ypatingas tuo, kad su II ir I gimnazijos klasėmis kalbėjome, dirbome, piešėme žmonių portretus, atskleidėme pažinimo kompetencijas. Kodėl mes reaguojame į žmones, kurie šiek tiek kitokie, ar mes padedame vieni kitiems kai būna labai sunku, koks paauglio portretas visoje šioje sumaištyje. 50 mokinių salėje, o darbas virte virė. Nusišypsosite ir mintyse pagalvosite tai kur gi tie AIDS raidėmis išpiešti plakatai? Jų nebuvo. Buvo mokinių darbas su žmogaus vertybėmis, pasirinkimais, atsakomybe, komandinė užduotis. Tai ir yra svarbiausia realiame gyvenime : kaip sugebėsime sunkią akimirką vienas kitam padėti, užjausti, įvertinti šią akimirką ir apskritai…ar norėsime būti vieni kitiems geri, užjausti , suprasti. Su kiekviena diena auga mūsų pretenzijos, bet nuskurdo vertybės . Biologijos pamokų metu diskutavome, įveikėme „Proto mūšio AIDS -2019 “ užduotis. Įsikišti į kiekvieno mūsų gyvenimą gali liga, o kaip mes tada veiksime? Verta pagalvoti, nes kiekvienas atėjome į šį pasaulį su misija.
Biologijos mokytojos Sondra ir Laimutė
